„Stebuklas!“ – taip Asta ne kartą apibūdino savijautą vos po pirmojo reabilitacijos etapo klinikoje „Ostemeda“. Ne vienerius metus kentusi didžiulius skausmus moteris sunkiai galėjo patikėti, jog įmanoma gyventi kitaip. O kartu su sveikata grįžo ir noras džiaugtis gyvenimu.
Be vaistų – nė dienos
Pasibaigus pirmajam reabilitacijos etapui, Asta krykštavo iš laimės. Kadangi laukė dar vienas reabilitacijos etapas, sutarėme, kad rezultatus aptarsime po pilnos reabilitacijos programos.
„Ligų ir sveikatos bėdų turiu nemažai“, - taip savo pasakojimą pradėjo Asta iš Šilalės. Daugiau nei 7 metus ji serga reumatoidiniu artritu, osteoporoze – ligų sąrašą dar būtų galima tęsti ir tęsti.
Paklausta, kaip jautėsi iki reabilitacijos, 57 metų moteris atvira – kaip „aštuoniasdešimt kelių metų močiutė“, kuriai kas rytą buvo sunku atsikelti iš lovos: geldavo visą kūną, nebūdavo jėgų, pykindavo, svaigdavo galva, kankino nemiga. Kelis kartus per dieną Asta gerdavo nuskausminamuosius vaistus. Atėjo laikas, kai ir jie nebepadėjo... Nuolatinis skausmas kėlė depresines nuotaikas.
Problemą „išdavė“ implantai
Ieškoti rimtesnės pagalbos privertė stiprus bei plėšiantis dešiniojo žandikaulio skausmas. Moteris pamanė, kad skausmą sukelia kiek anksčiau įsriegti dantų implantai. Gydytojas odontologas paaiškino, kad problema greičiausiai slypi... stubure.
Asta prisiminė, jog jau anksčiau odontologas buvo atkreipęs dėmesį į jos stuburą, bet tuomet moteris neužfiksavo gydytojo pastebėjimo. Gydytojas rekomendavo pagalbos kreiptis į reabilitacijos įstaigą „Ostemeda“ Klaipėdoje.
Pradėjus reabilitacijos procedūras paaiškėjo, kad Astos dešinės pusės raumenys buvo užmigę „amžinuoju miegu“, t. y. praktiškai nedirbo. Baigusi visą paskirtų procedūrų kursą, moteris krykštavo iš džiaugsmo ir negalėjo patikėti, kad įmanoma taip gerai jaustis. Susitikusi odontologą ir paklausta, kaip jaučiasi, Asta pasidžiaugė: „Kaip devintame danguje!“
Reabilitacijos metu moteris apsistodavo pas Klaipėdoje gyvenančią seserį, tad kai grįždavo savaitgaliais namo į gimtąją Šilalę, namuose sukdavosi kaip vijurkas – energija ir gera nuotaika liejosi per kraštus.
Procedūros prilygo šventei
Artimieji gana greitai pastebėjo Astos pokyčius. Pasak jų, moteris tiesiog sužydėjo, o prigesusį žvilgsnį pakeitė spinduliuojančios ir optimizmu trykštančios akys. „Man tarsi sparnai užaugo“, - atvira moteris.
Kai kalbėjomės, Asta planavo kelionę lėktuvu į svečia šalį. Anksčiau net 70 kilometrų – nuo Šilalės iki Klaipėdos – negalėjusi nuvažiuoti be pertraukėlių kojoms ir stuburui pramankštinti, moteris po ilgos metų pertraukos ryžosi kelių valandų skrydžiui lėktuvu.
„Dabar ne ašaros iš skausmo byra, o blizga akys. Noriu džiaugtis gyvenimu. Man reabilitacijos procedūros prilygo šventei, kuomet sustiprinau sveikatą ir puikiai pailsėjau“, - reziumavo „Ostemedos“ pacientė.